Lietuva yra naudotų automobilių kraštas. Naują transporto priemonę pirkti gali retas tautietis, o naudotų prekeiviai turi neišsenkantį pajamų šaltinį. Populiarūs mūsų šalyje ir automobiliai iš JAV – jie kainuoja mažiau ir pasižymi aukštu komplektacijos lygiu. Nors juos tenka patobulinti dėl Europoje galiojančių reikalavimų, tai retam tampa problema. Tačiau automobiliai iš JAV turi vieną bėdą – 99 proc. jų į Europą atkeliauja daužti ar nevažiuojantys, o kartais – skendę.
Žodžio „skendę“ nereikėtų suprasti tiesiogiai, taip vadinamos mašinos nebuvo įmestos į upę nuo tilto. Tai – potvynio užlieti automobiliai, kurie būna radikaliai išvalomi, sutvarkomi, kad užsivestų, ir parduodami. Jų pagausėjimą galima pastebėti po kiekvieno didesnio potvynio JAV praėjus dviems-trims mėnesiams. Kartais skenduoliai į Lietuvą atkeliauja ir iš Europos valstybių.
Kokios didžiausios tokio automobilio problemos? Visų pirma – elektronika, kuriai vanduo yra didžiausias priešas. Daug naudotų automobilių pardavėjų su skenduoliais net neprasideda, o tie, kurie drįsta žengti į šią gilią upę, pripažįsta – vandens užlieto automobilio atgaivinimas yra itin brangus, todėl į senesnes ir pigesnes mašinas investuoti net neapsimoka.
Skendusio automobilio remontas atsieina apie pusę jo kainos. Pasak automobilių pardavėjų, galima skaičiuoti, kad jei kelerius metus naudotas „Lexus RX“ kainuoja apie 20 tūkst. eurų, tai jo atgaivinimas po skendimo atsieitų apie 10 tūkst. Tačiau ir tada nėra garantijos, kad ilgainiui nesuges vandens paveikta dalis.
Be elektronikos, kenčia ir automobilio kėbulas – ypatingai tais atvejais, kai jis buvo užlietas sūraus vandens. Įsigijus tokį automobilį, korozijos židiniai paprastai atsiranda nepraėjus nei metams ir pačiose neįtikėčiausiose vietose.
Kaip skendusį automobilį atpažinti? Reikėtų nepasivarginti pakelti automobilio kilimėlius, patikrinti, ar ant aliumininių detalių nėra oksidacijos žymių, apžiūrėti žibintų reflektorius – jeigu automobilis buvo panardintas į vandenį, jo lašų fragmentai išliks žibintų viduje ir bus matomi. Vis tik jei „skenduolis“ paruoštas pavyzdingai, jį atpažinti gali būti itin sunku – gali padėti nebent tokie radikalūs dalykai kaip durų apmušalų nuėmimas ir vandens žymių paieškos ten.
Skendusius automobilius atpažinti gali būti sunku ir dėl dar vienos priežasties – jų kainos. Ji paprastai nėra mažesnė nei kitų to paties modelio mašinų, o ir išoriškai „skenduolis“ gali atrodyti kaip eilinis tvarkingas automobilis. Vienintelis patikimas būdas to išvengti – žinoti automobilio istoriją ne iš pardavėjo pateikiamų knygelių, kurios gali būti padirbtos, bet iš kitų šaltinių internete.
Daugelis automobilių pardavėjų sutaria, kad įsigyti nestipriai daužtą automobilį yra geriau nei skendusį. Jeigu automobilis pateko į tokią avariją, kur buvo pažeista jo geometrija, kyla kitas klausimas – kaip jis buvo suremontuotas. Jeigu remontas atliktas kokybiškai, vėliau problemų iškilti neturėtų, ko nepasakysi apie skenduolį – net ir preciziškai paruoštam iki stogo panėrusiam automobiliui visiškai netikėti gedimai gali išlįsti jau eksploatacijos metu.
Palikti komentara